• 1-6 ciklo diena – atkrinta atkrintančioji gimdos gleivinė (mėnesinės) ir ji atsinaujina. Normoje per mėnesines pasišalina apie 50-100ml išskyrų, iš kurių tik apie 30-50ml sudaro kraujas. Jeigu mėnesinių metu moteris gausiau pakraujuoja ir netenka daugiau kraujo, gali pasireikšti mažakraujystė (anemija).
• 6-14 ciklo diena – veša gimdos gleivinė. Gimdos gleivinės vešėjimą lemia didėjantis estrogenų kiekis. Per šį laikotarpį gimdos gleivinės storis nuo 1-2mm padidėja iki 3-4mm. Šio laikotarpio pradžioje kiaušidėje pradeda bręsti folikulai, tačiau dažniausiai subręsta tik vienas, kokybiškiausias dominuojantis folikulas. 

• 15-28 ciklo diena – sekrecijos fazė. Šios fazės trukmė dažniausiai nekinta (12-14 dienų). Per šį laikotarpį moteris pastoti dažniausiai negali, nes kiaušinėlių brendimą kiaušidėse slopina sudėtingas hormoninis mechanizmas.

Naujagimiui palanki ligoninė (NPL). Kas tai?

Tai iniciatyva, kurią pradėta įgyvendinti

• Pasaulyje – 1991m.
• Lietuvoje – 1993m.

Pagrindiniai iniciatyvos organizatoriai

Pasaulio Sveikatos  Organizacija (PSO)
Jungtinių Tautų Vaikų Fondas UNICEF

NPL iniciatyvos tikslai

• Užtikrinti vaiko teisę gauti geriausią maistą geriausiu būdu
• Užtikrinti motinos teisę duoti savo vaikui šį geriausią produktą

NPL nuostatos

1. Privalomos visiems šių įstaigų sveikatos priežiūros darbuotojams
2. Visi darbuotojai apmokyti pagal vieningą PSO/UNICEF mokymo programą 
3. Visos nėščiosios konsultacijų centruose informuojamos apie žindymo svarbą mamai ir kūdikiui
4. Sveikas naujagimis iškart po gimimo guldomas motinai ant krūtinės
5. Jeigu dėl medicininių indikacijų naujagimis yra atskiriamas nuo motinos, ji turi būti informuojama ir mokoma kaip pradėti ir palaikyti laktaciją
6. Naujagimis maitinamas tik motinos pienu
7. Naujagimiui ir mamai sudaromos sąlygos visą parą būti vienoje palatoje
8. Naujagimiai žindomi tiek kartų, kiek jie nori, ir taip ilgai, kiek jie nori  (ir dieną, ir naktį) - t.y. žindymas pagal mažylio poreikius
9. Jeigu būtina, naujagimiai turi būti maitinami kitai būdais, bet ne iš buteliuko. Naujagimiams neduodami dirbtiniai spenelių pakaitalai, čiulptukai
10. Išvykstant į namus, žindyvės informuojamos apie žindančių mamų savitarpio pagalbos grupes

Dokumentai: nėščiosios Forma113, asmens tapatybės kortelė.

Į gimdyklą:

• A) gimdyvei: naktinukai/marškinukai (medvilniniai, lengvai prasegami, pakeliami tam, kad po gimdymo būtų galima uždėti naujagimį mamytei ant krūtinės), chalatas, šlepetės, kelnaitės su įklotu, palutė, mineralinis vanduo (kai kuriuose stacionaruose leidžiama gerti skysčius), rankšluostukas (tam, kad tarp sąrėmių galima būtų sudrėkintu rankšluostuku sudrėkinti moteriai veidą, kaklą, krūtinę), fotoaparatas
• B) naujagimui: vilnonės kojinytės, kepuraitė ir sauskelnių 1 vnt

Po gimdymo:

• A) mamytei: naktinukai, chalatas, šlepetės, kelnaitės su įklotais, palutės, higienos priemonės, liemenėlė žindyvei, korsetas/diržas po gimdymo (jeigu reikia)
• B) naujagimiui: 2-3 komplektai rūbelių, pirštinaitės, sauskelnės, rankšluostukas, vaikiškas muilas

Esant išnešiotam nėštumui, moteris turi teisę pati pasirinkti į kurį stacionarą nori vykti gimdyti. Esant priešlaikiniam gimdymui (iki 34 nėštumo savaitės), didelės rizikos nėštumui, moteris turi vykti gimdyti į tretinio lygio paslaugas teikiantį stacionarą (kur yra perinatologijos centras).
Po natūralaus gimdymo, jeigu ir mamytė ir mažylis jaučiasi gerai, išrašymas  į namus įvyksta 2-3 parą.

 

Paskaitų grafikas
I paskaita: Devyni nėštumo mėnesiai
II paskaita: Gimdymas. Gimdymo skausmo malšinimas
III paskaita: Pirmosios savaitės po gimdymo

Ramaus motinystės laukimo!

Gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė

Iškart po gimdymo gimdyvei turi būti:

• įvertinamas gimdos susitraukimas (stebima ar nėra per didelio kraujavimo iš gimdos)
• apžiūrimi gimdymo takai (tarpvietė, makštis, gimdos kaklelis)
• nubrozdinimai, įplyšimai, tarpvietės įkirpimas turi būti susiūti prieš tai vietiškai nuskausminus tarpvietę (jeigu nebuvo atlikta epidurinė nejautra gimdymo metu) 
• parodoma, pamokoma ir paaiškinama, kaip taisyklingai žindyti mažylį. Pirmasis naujagimio pamaitinimas (jei mamytė ir mažylis jaučiasi gerai) turi įvykti dar būnant gimdykloje

Svarbu kiekvienai pagimdžiusiai moteriai žinoti, kad:

• iškart po gimdymo gimda traukiasi ir grįžta į įprastinį dydį bei svorį, koks buvo iki nėštumo, per 6 savaites. Pirmas dienas po gimdymo gimdos susitraukimai gali būti jaučiami kaip skausmingi sąrėmiai (ypač žindymo metu, nes refleksiškai išsiskiriantis oksitocinas skatina gimdos susitraukimus)
• po gimdymo,  traukiantis gimdai, atsidalinantys audiniai iš gimdos išskyrų  (lochijų) pavidalu pasišalina per makštį. Pirmąsias dienas po gimdymo išskyros būna raudonos, vėliau šviesėja, tampa vandeningesnės, o apie 10 dieną įgauna baltą ar baltai gelsvą atspalvį. Daugumai moterų išskyros po gimdymo išnyksta per 4-5 savaites
• maždaug per savaitę po gimdymo, gimdos kaklelyje vėl susiformuoja kanalas
• tarpvietės patinimas ir kraujo priplūdimas praeina per 1-2 savaites. Raumenų tonusas  normalizuojasi kiek lėčiau
• pilvo sienos tonuso sugrįžimas į būklę, buvusią iki nėštumo, priklauso nuo fizinių pratimų. Po natūralaus gimdymo moteris gali pradėti mankštintis iš karto, o po cezario pjūvio – praėjus skausmui
• kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio maitinimo
• mėnesinių atsiradimas priklauso nuo žindymo dažnumo, pieno kiekio ir maitinimo. Pradėjus primaitinti ar retėjant žindymams, didėja ovuliacijos (t.y. ir pastojimo) tikimybė. Jei moteris kūdikio nežindo, ovuliacija prasideda praėjus vidutiniškai 7-9 savaitėms po gimdymo
• pirmąsias 2-5 dienas po gimdymo krūtyse gaminasi priešpienis (gelsvas, lipnus skystis). Tikrasis pienas krūtyse pradeda gamintis per pirmas 7 dienas po gimdymo

Naujagimio priežiūra:

• gimusio naujagimio būklė dažniausiai yra vertinama du kartus: pirmąją minutę ir praėjus 5 minutėms po gimimo
• naujagimio būklė yra vertinama Apgar balais, vertinant 5 naujagimio gyvybines funkcijas balais nuo 0 iki 2:
  • kvėpavimą (0-2 balai)
  • širdies susitraukimų dažnį (0-2 balai)
  • raumenų tonusą (0-2 balai)
  • odos spalvą (0-2 balai)
  • refleksinį judrumą (0-2 balai)
• įvertinus naujagimio būklę, turi būti atliekami matavimai: išmatuojamas naujagimio ūgis, svoris, galvytės ir krūtinės apimtys
• ant naujagimio abiejų rankyčių užrišamos apyrankės su tokiais duomenimis: gimdyvės vardas ir pavardė, naujagimio gimimo data, laikas, naujagimio lytis, ūgis ir svoris
• visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams turi būti suleidžiama profilaktinė vienkartinė vitamino K dozė (tai yra atliekama dar būnant gimdykoje) ir pirmoji hepatito B vakcina (per pirmąją parą). Jeigu mamytė tam prieštarauja, savo atsisakymą privalo patvirtinti parašu naujagimio istorijoje
• prieš išrašant į namus, visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams turi būti suleista vakcina nuo tuberkoliozės (daugiau apie skiepus žiūrėti skiepų kalendoriuje) bei atliekamas visuotinis naujagimių tikrinimas paimant kraują genetiniams tyrimams dėl:
  • hipotirozės (nuo 1993m.)
  • fenilketonurijos (nuo 1975m.)
  • galaktozemijos (nuo 2015m.)
  • adrenogenitalinio sindromo (nuo 2015m.)
• prieš išvykstant į namus, naujagimiams yra atliekamas klausos otoakustinis tyrimas bei akių dugno raudonojo reflekso tyrimas. Nustačius pakitimų, naujagimis turi būti siunčiamas specialistų konsultacijai ir papildomam ištyrimui

Nuo gimimo iki paauglystės pabaigos yra išskiriami tam tikri vaiko amžiaus periodai:

• Naujagimystė (nuo gimimo iki 4 savaičių):
  • Ankstyvasis (nuo virkštelės perkirpimo iki 7 gyvenimo dienos)
  • Vėlyvasis (nuo 8 iki 28 gyvenimo dienos)
• Kūdikystė (nuo 29 gyvenimo dienos iki 1 metų)
• Ikimokyklinis periodas (nuo 1 metų iki 7 metų)
• Mokyklinis periodas (nuo 7 metų iki 18 metų)

Ankstyvoji naujagimystė

Ji prasideda nuo tada, kada yra perkerpama vikštelė. Virkštelę perkirpti gali akušerė, gydytojas ar su gimdyve esantis ir tai atlikti pageidaujantis asmuo.



Virkštelės liekana ties bambos žiedu nuvaloma ir perspaudžiama steriliu spaustuku. Steriliom žirklėm vikštelė nukerpama 1cm atstumu nuo spaustuko. Sveikas naujagimis mamytei dedamas ant krūtinės ir užklojamas šiltu vykstyklu.



Pirmąsias 2 valandas po gimdymo gimdyvė su naujagimiu yra stebimi gimdykloje. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu tinkama gimdyvės ir naujagimio priežiūra (plačiau skaityti “Gimdyvės ir naujagimio priežiūra po gimdymo”).

Praeinančios naujagimio būklės. Kas tai?

Tai būklės, kurios reiškiasi ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu (t.y. pirmoji savaitė po gimimo), kai naujagimis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Didžiąją šio laikotarpio dalį mažylis su mamyte praleidžia gimdymo namuose, nes išrašymas iš stacionaro įprastai įvyksta 2-3 parą po gimimo.

Motinos pienas – tinkamiausias kūdikio maistas, tenkinantis energijos ir beveik visų maisto medžiagų poreikį, pirmąjį jo gyvenimo pusmetį.
Tik motinos pienas:

1. tenkina visus mažylio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmaisiais 4-6 gyvenimo mėnesiais
2. nuo pat gimimo tinka kūdikio virškinamajam traktui, nes tik jį kūdikis pajėgia geriausiai įsisavinti
3. skatina gerą kūdikio augimą ir fizinę  raidą, protinę  brandą
4. aprūpina mažylio organizmą imuninėmis medžiagomis – saugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, alergenų
5. visada tinkamas, švarus, šiltas ir ekonomiškas

Kiekvienos motinos pienas – savitas ir geriausiai tinka tik jos mažyliui: biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta, atsižvelgiant į mažylio poreikius.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žindymo nauda:

1. Naujagimiui/kūdikiui:

• vaikai iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje
• kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo
• vaikai, kurie iki 2 mėn. maitinti tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu
• nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigi mirtis
• iki 6 mėn. amžiaus maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis
• kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas
• nežindyti vaikai tris kartus dažniau serga akių sausme (kseroftalmija). Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais
• pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindytų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitintų kūdikių yra normalaus svorio
• žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę
• žindyti kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos
• krūtimi maitinti vaikai du kartus rečiau serga ausų uždegimais
• žindytiems vaikams rečiau atsiranda dantų ėduonis
• žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika
• ilgiau žindytų vaikų dažniau būna aukštesnis intelektas

2. Mamai:

• po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato
• žindymas sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių, krūties vėžiu
• vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
• LAM – laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja – t.y. mėnesinių nebuvimas) tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius yra patikima kontracepcijos priemonė. LAM – žindymas apsaugai nuo nėštumo: yra 98% tikimybė, kad žindymas užkerta kelią nėštumui, jeigu yra visos (!!!!!) šios prielaidos:
  • kūdikis, mažesnis negu 6 mėnesių amžiaus, žindomas tik krūtimi, jam neduodama nei buteliuko, nei čiulptuko
  • kūdikis žindomas dažnai ir reguliariai dienomis ir naktimis. Ilgiausi tarpai tarp maitinimų trunka 4 valandas. Per 24 valandas gali būti daroma viena 6 valandų pertrauka. Žindymas per 24 valandas trunka mažiausiai 90-120 minučių
  • po gimdymo praėjus 56 dienoms, mamai dar neprasidėjo mėnesinės

Pagrindinės natūralaus maitinimo taisyklės:

   1. žindyvei, kad ji nepavargtų, svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus). Svarbu, kad žindymo metu moters pečių juosta būtų atpalaiduota
   2.laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižios, tada pridedamas mažylis prie krūties. Reikia stengtis, kad mažylis kuo plačiau išsižiotų prieš apžiodamas spenelį tam, kad kuo daugiau areolės (rudojo laukelio apie spenelį), ypač jo apatinės dalies, pasislėptų kūdikio burnytėje
3. žindymo metu mažylio galvytė turi būti kiek atlošta, kūnelis tiesus, galvytė nepersukta į šoną     
4. duodant krūtį labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio). Atminkite – mažylį reikia dėti prie krūties, o ne atvirkščiai!
 


Taisyklingas kūdikio pridėjimas prie krūties (krūties laikymas C būdu)

  5. krūtis turi būti prilaikoma taip, kad neužspaustų kūdikio nosies
  6. taisyklingai laikomas prie krūties mažylis čiulpia tyliai, o motina nejunta spenelio spaudimo ar skausmo
  7. baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas. Tai padarius, kūdikis išsižioja – tuo metu ištraukiamas spenelis, taip išvengiama spenelio žalojimo
   8. krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušu metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio. Tai apsaugos nuo infekcijos ir spenelio įtrūkimų
  9. mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji. Tokiu atveju kitas maitinimas pradedamas nuo pastarosios krūties
 10. jei pienas teka sunkiai, maitinimo metu laisva ranka lengvais sukamaisiais judesiais masažuokite krūtį (nuo krūties viršaus link spenelių)
 11. žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi. Nervinė įtampa, baimė, nuovargis trikdo pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda mažyliui pradėjus žįsti
 12. žindomam kūdikiui nereikėtų duoti čiulptukų, žindukų, nemaitinti iš buteliuko
 
Pagrindinis natūralaus maitinimo principas –  maitinimas pagal kūdikio norą: tiek kiek JAM norisi ir tada, kada JAM norisi!
 

• Virkštelės ir bambutės priežiūra

Pastaruoju metu daugelyje gimdymo stacionarų dar nenudžiūvusi virkštelės liekana paliekama nudžiūti natūraliuoju būdu – t.y. 1-2 kartus per dieną yra valoma paprastu vandeniu ir gerai nusausinama. Nukritus virkštelei, taip pat yra valoma ir bambutės žaizda. Esant indikacijoms (paraudusiai, šlapiuojančiai ar ilgai nenudžiūvančiai virkštelei) gali būti paskirtos priemonės, skirtos odos ir gleivinės dezinfekcijai.
Svarbu:

• virkštelės liekanos ir gyjančios bambutės negalima uždengti sauskelnėmis, todėl jų priekinis kraštas turi būti atlenktas
• prieš ir po bambutės priežiūros tą darantis asmuo turi nusiplauti rankas
• bambutės pagrindas yra apvalomas vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu (negalima naudoti šulinio vandens) ir vėliau gerai nusausinamas

Įprastai virkštelės liekana nudžiūna per 4-6 dienas. Sveiko naujagimio bambutė pilnai užgyja vidutiškai per 12-14 dienų.

• Užpakaliuko plovimas

Po pasituštinimo/pasišlapinimo mažylio užpakaliuką reikėtų nuplauti tekančiu vandeniu.
Prieš tai nureguliavus tinkamos temperatūros vandens srovę, naujagimis yra imamas į ranką taip, kad jo galvytė turėtų tvirtą atramą (dėl silpnų kaklo raumenų, naujagimis galvytės pats neišlaiko), kita ranka yra plaunamas užpakaliukas.
Labai svarbus judesys plaunant užpakaliuką (ypač mergaitėms): iš priekio į užpakaliuką, o ne atvirkščiai!!!!!

• Naujagimio maudymas

• dažniausiai pradedamas maudyti kitą dieną po išvykimo iš ligoninės
• maudomas mažylis turėtų būti prieš paskutinį maitinimą (naudojamos neutralaus pH vaikiškos priežiūros priemonės)
• po maudynių minkštu rankšluosčiu, švelniais judesiais nušluostomas kūnelis, kruopščiai išvalant visas fiziologines raukšleles ir sunkiau prieinamas vietas (pvz.: kirkšnis, pasmakrę, sritis už ausų, tarpupirščius ir kt.)
• išmaudytas mažylis yra aprengiamas švariais rūbeliais

 
Labai svarbu tinkamai prižiūrėti naujagimio/kūdikio odelę, nes ji:


 
Netinkamai prižiūrint naujagimio/kūdikio odelę, nereta problema yra jos iššutimas.
Iššutimas – odos uždegimas, kuriam būdinga kirkšnių, pažastų, kaklo, sėdmenų raukšlėse atsiradęs odos paraudimas, pleiskanojimas.


 
Norint išvengti iššutimų būtina tinkamai prižiūrėti mažylio odelę:

• naudoti neutralaus pH priežiūros priemones, skirtas mažylio odelei
• švelnūs judesiai šluostant odelę
• oro vonios
• tinkamos priežiūros priemonės (profilaktikai ir gydymui)

Genetiniai tyrimai nėštumo metu
(prenatalinė diagnostika)

Nėščioji turėtų būti nukreipta prenatalinei diagnostikai, jeigu:

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl genetikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo indikacijų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (įsigaliojo 2015 01 01))

1. moteris yra vyresnio amžiaus (35 metų ir vyresnė suėjus gimdymo terminui)
2. vaisiaus biologinis tėvas yra vyresnio amžiaus (42 metų ir vyresnis apvaisinimo laikotarpiu)
3. ankstesnių nėštumų metu nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai
4. moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genine liga, arba vaiką, kuriam nustatytos dauginės formavimosi ydos
5. nors vienas nėštumas buvo nutrauktas dėl vaisiaus formavimosi ydų (pagal anamnezę)
6. yra buvę ne mažiau kaip du savaiminiai persileidimai ar nesivystantys nėštumai (pagal anamnezę)
7. moteris arba vaisiaus biologinis tėvas serga paveldima liga ar turi įgimtą vystymosi defektą, ar yra paveldimos ligos nešiotojas
8. moters arba vyro (vaisiaus biologinio tėvo) pirmos eilės giminės serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi defektą
9. moteriai arba vaisiaus biologiniam tėvui nustatomi subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas
10. ultragarsiniu tyrimu nustatoma vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosominės patologijos žymenys
11. moters kraujo serume nustatomi biocheminiai chromosominių ligų ar nervinio vamzdelio defektų žymenys
12. moteris nėštumo metu perserga ar serga infekcine liga (raudonuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcija ar kt.), ar yra paveikiama žalingų cheminių ir (ar) fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros ar vaistų, galinčių turėti teratogeninį poveikį)
13. nėštumas po pagalbinio apvaisinimo in vitro (mėgintuvėlyje) procedūros
14. vaisiaus biologiniai tėvai yra pirmos–trečios eilės giminės

Ankstyvasis laikotarpis po gimdymo tęsiasi 24valandas, vėlyvasis – trunka 6 – 8 savaites. Per šį laikotarpį moters organizme vyksta fiziologiniai pakitimai, organų ir sistemų involiucija, kuomet moters organizmas grįžta į būseną, buvusią iki nėštumo.

Gimdos involiucija. Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną Maždaug 10 – 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama. Įprastai per šešias savaites gimda pasiekia dydį, buvusį iki nėštumo.
Po gimdymo mažėja ir gimdos dydis, ir gimdos masė: nėštumo metu svėrusi apie 1000g, po gimdymo per 6 – 8 savaites gimda vėl pasiekia pradinį svorį (50-100g), buvusį iki nėštumo.
Pirmas kelias paras po gimdymo gimdos susitraukimai jaučiami kaip skausmingi sąrėmiai, ypač naujagimio žindymo metu refleksiškai išsiskiriant oksitocinui.


Gimdos gleivinė per 16 dienų padengia visą gimdą, išskyrus placentos aikštelę.
Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos – t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo.  Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai – lochia rubra. Po 3 – 4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaičius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4 – 5 savaitėm po gimdymo. Svarbu tai, kad išskyrų kiekis ir jų skyrimosi trukmė yra labai individuali.


Į gimdos kaklelį, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, telpa du pirštai. Savaitės pabaigoje, susiformuoja maždaug 1centimetro skersmens kanalas.


Tarpvietė  gimdymo metu yra ištempiama, traumuojama ar įkerpama. Jos patinimas, kraujo priplūdimas praeina per 1 – 2 savaites.

Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Ovuliacijos tikimybė mažesnė negu 2% jeigu:

• naujagimis/kūdikis maitinamas tik krūtimi,
• naujagimis/kūdikis nėra papildomai primaitinamas
• nakties pertraukos tarp maitinimų nėra didesnės negu 6 valandos
• kūdikis jaunesnis negu 6 mėnesiai
• nėra atsiradusių mėnesinių  

Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo. Jeigu moteris naujagimio nežindo, ovuliacija gali įvykti ir pirmojo mėnesio po gimdymo pabaigoje, tačiau vidutiniškai ovuliacija kiaušidėse po gimdymo prasideda praėjus 7 – 9 savaitėms.

Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų. Po natūralaus gimdymo moteris gali pradėti mankštintis tuoj pat, o po cezario pjūvio – praėjus skausmui.

Aš, Rūta Liutkevičienė, savo jaunystę, visą laisvalaikį, paskyriau profesionaliam, juodam darbui siekiant aukštumų ant parketo sportinių šokių konkursuose. Ir man pavyko: 1999m. su šokių partneriu A. Kandeliu tapome Lietuvos jaunimo Lotynų Amerikos šokių čempionais. Tais pačiais metais, atstovaudami Lietuvą  pasaulio jaunimo Lotynų Amerikos šokių čempionate, užėmėme garbingą 10-ąją vietą. Esu daugkartinė sportinių šokių konkursų prizinių vietų laimėtoja ir nugalėtoja.

Netikėtų gyvenimo įvykių dėka šokį buvau priversta pamiršti. Naujuoju gyvenimo varikliu tapo medicina.

Tačiau... Šokis manyje yra gyvas ir iki šiol. Taip ir gimė idėja, tuo kas stipru ir gyva manyje, pradėti dalintis su tais, kam tai įdomu.
Todėl kviečiu visas NĖŠTUKES, norinčias išmokti šokio judesio, jo pagrindų,  suderinti judesio bei muzikos terapiją, sustiprinti savo kūno raumenyną, gerai praleisti laiką ir pozityvia nuotaika laukti gimdymo. Šokių repeticijas vesiu aš pati, gyd. R.Liutkevičienė.

PIlvo diegliai kūdikiui?
Kaip suprasti, kad kūdikį kamuoja pilvo diegliai?

Kūdikių pilvo diegliai – nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai – normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems – labai sunkus, todėl reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali padėti ir palengvinti vaikelio būklę. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję pilvo diegliai kūdikiui, sulaukus 3–6 mėn., praeina. Taigi, kas yra kūdikių pilvo diegliai? Kaip tėveliams suprasti, ar vaikelį kankina pilvo diegliai, ar jis verkia dėl kitų priežasčių?
Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai – tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakare. Praktika rodo, kad kūdikių pilvo diegliai – dažniausia apsilankymo pas pediatrą priežastis.
 
Kokie pilvo dieglių požymiai?
 
Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla, atrodytų, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti. Kartais jam palengvėja po maitinimo.
 
Medikai įvardija tokias pagrindines priežastis, dėl ko atsiranda pilvo diegliai kūdikiui:

• nebrandi kūdikio žarnyno mikrobiota;
• mažas pieno rūgščių bakterijų kiekis kūdikio žarnyne;
• padidėjęs fizinis ir psichologinis jautrumas;
• emocinis krūtimi maitinančios mamos nestabilumas;
• netaisyklinga mityba krūtimi, dėl to į kūdikio organizmą patenka oro;
• motinos pieno laktozės netoleravimas;
• krūtimi maitinančios motinos mityba (riebus ir aštrus maistas, svogūnai, karvės pienas, pupelės, kopūstai, kt.);
• disbiozė;
• gastroezofaginis refliuksas;
• kt.

Kūdikio pilvo diegliai atsiranda, nes kūdikio žarnyno mikrobiota dar nebrandi?
 
Anksčiau buvo daug kalbama apie pilvo dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad pilvuko diegliai – tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi – svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Taip pat svarbus vaidmuo tenka ir gerosiomis bakterijomis, kurios gali smarkiai sumažinti kūdikių verkimo laiką, vadinasi, ir skausmingus dieglius.
 
Mažas pieno rūgščių bakterijų kiekis gali didinti kūdikio pilvuko dieglių tikimybę?
Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti. Pastaruoju metu itin perspektyviu metodu, padedančiu šalinti pilvo dieglius, laikomas probiotikų skyrimas.
 
Lactobacillus reuteri (L.reuteri) gali būti skiriama esant kolikai ir pilvo diegliams. Mokslinis pagrindimas
 
Kadangi skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota nulemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Kūdikių pilvo pūtimas iš esmės yra natūrali kolorektalinė distensija. Šiai hipotezei įrodyti atliktas atsitiktinės atrankos, kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame motinos pienu maitinamiems kūdikiams, sergantiems pilvo diegliais, skirta L. reuteri 10e8kfv/5 lašų 1 k./d. 28 dienas. Kontrolinės grupės kūdikiai gaudavo simetikoną. Šių kūdikių verkimo trukmė (min./d.), kurią fiksavo tėvai, buvo lyginama su kontrolinės grupės vaikų verkimo trukme. Paaiškėjo, kad L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo 65 proc. trumpesnis negu simetikono grupėje jau po 2 savaičių ir išliko statistiškai reikšmingai trumpesnis per visą tyrimo laikotarpį (1). Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė po 30-ties gydymo L. reuteri dienų, palyginti su placebo grupe. Atliktas dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su 46 kūdikių kolika sergančiais ligoniais, kurie maitinti motinos pienu (2). Probiotikas L. reuteri DSM 17 938 (108 ksv/p.) buvo duotas 21 dieną 25 kūdikiams, o 21 duota placebo. Po gydymo L. reuteri DSM 17 938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo iki 35 min./p., o placebo grupėje buvo 90 min./p. (p<0,022). L. reuteri grupėje, palyginti su placebu, buvo gerokai daugiau kūdikių, kuriems sumažėjo verkimo laikas 50 proc. 7-ą (20 vs. 8; p<0,006), 14-ą (24 vs. 13; p<0,007) ir 21-ą gydymo parą (24 vs. 15; p<0,036). Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas (2). Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose (p<0,002) ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako (p<0,001). Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams (1). Šalutinio poveikio reiškinių, t. y. tuštinimosi, atsirūgimo, svorio pokyčių, nebuvo. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikai gydyti. Šis rezultatas patvirtino ankstesnių tyrimų duomenis, kai nustatyta, kad mamos pienu maitinamiems vaikams per savaitę Lactobacillus reuteri ATCC 55730 (labai panaši į DSM 17 938) sumažino kūdikių kolikos simptomus labiau nei simetikonas (1).
Šiuos duomenis patvirtino ir naujausias tyrimas, atliktas su 80 natūraliai maitinamų (vien tik ar daugiau nei 50 proc. maisto iš mamos pieno) iki 5 mėnesių kūdikių, kurie sirgo kūdikių kolika. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes po 40 vaikų. Pirmosios grupės kūdikiai gavo L. reuteri DSM 17938 10 x 8 ksv/p., o kontrolinėje grupėje – placebo. Gydymo trukmė – 21 para. Paaiškėjo, kad verkimas labiau sumažėjo probiotikų grupėje tiek po 7-ių, tiek po 14-os, 21-os ir 28-ių gydymo dienų (p=0,001). Viso tyrimo metu vidutinis verkimo laikas buvo mažesnis probiotikų grupėje nei placebo (3).  L. reuteri DSM 17938 efektyvumą gydant kūdikių koliką patvirtino ir atlikta mokslinių tyrimų sisteminė analizė (4). Naujausias perspektyvinis, atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas tyrė L. reuteri (DSM 17938) įtaką kolikos profilaktikai. Tyrime dalyvavo 468 kūdikiai, įtraukti į tyrimo grupes 3-ią gyvenimo dieną. 238 kūdikiams 30 dienų buvo duota L. Reuteri (DSM 17938; 108 ksv/p.), o 239 – placebas. Po gydymo L. reuteri DSM 17938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc., palyginti su placebo (38 vs. 71 min.; P<0,01), padažnėjo tuštinimasis. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/p.) gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai (Indrio F. et al. Probiotic supplementation for prevention of functional gastrointestinal disorders in the first month of life: an Italian multicentric study. Abstract at ESPGAN 2013, London England, May 8–11, 2013.).
 
Remiantis  mokslinių tyrimų duomenimis, galima pateikti šias rekomendacijas:

• pirmiausia reikia įsitikinti, kad pilvo dieglių nesukėlė kokios nors identifikuojamos medicininės priežastys;
• bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais. Taikant šį gydymą, statistiškai patikimai sutrumpėja tiek išnešiotų, tiek neišnešiotų, ir krūtimi, ir dirbtinai maitinamų kūdikių verkimo trukmė;
• alternatyvios, natūropatinės, homeopatinės priemonės, jeigu tėvai nori jas išmėginti, gali būti naudojamos tik įsitikinus, kad jose nėra kenksmingųjų ar toksinių medžiagų;
• farmakologinės priemonės, atsižvelgiant į gerybinę sutrikimo prigimtį ir galimą besivystančio organizmo jautrumą šalutiniam poveikiui, neturėtų būti taikomos.  Simetikono efektyvumas įrodytas tik pilvo pūtimui mažinti
• šiandien nepakanka duomenų, kad maitinančios motinos dieta turi įtakos pilvo dieglių išsivystymui ar gydymui, todėl motina turi vartoti visavertį maistą.

Patarimai tėveliams
 
Reikia žinoti, kad pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Be abejo, visada reikia pasitarti su gydytoja, ji rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Taip pat mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. Patarimai, kurie padeda sumažinti pilvuko dieglius:

• po maitinimo 15–20 min. palaikyti kūdikį stačiai;
• masažuoti pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi;
• ant pilvuko uždėti šildomąjį kompresą;
• maudyti šiltoje vonioje;
• priglausti vaikelį, nešioti, sūpuoti, atrasti judesius, kurie nuramina kūdikėlį;
• maitinti krūtimi;
• vengti išorinių dirgiklių (garsų, kvapų, šviesos).

Daugiau patarimų rasite portale tėveliams http://sveikaspilvukas.lt/
 
Mokslinės literatūros šaltiniai:

1. Savino F. et al. Lactobacilus reuteri ATCC55730 versus simeticone in the treatment of infantile colic: a prospective randomised study. Pediatrics 2007;119:124–130. Journal Citation Reports (IF) – 4.473 (2007).
2. Savino F, Cordisco L. et al. Lactobacillus reuteri DSM 17 938 in infantile colic: a randomized, double blind, placebo controlled trial. Pediatrics. 2010; Vol 126, N.3, 526–533. Journal Citation Reports (IF) – 5.391 (2010).
3. Szajewska H. et al. Lactobacillus reuteri DSM 17938 for the management of infantile colic I n breastfed infants: a randomized, double blind, placebo controlled trial. J Pediatr. 2013;162(2):257–262. Journal Citation Reports (IF) – 3.736 (2013)
4. Sung V. et al. probiotics to prevent or treat excessive infant crying: systematic review and metaanalysis. JAMA Pediatr. 2013 Oct 7. Journal Citation Reports (IF) 7.148 (2014).

1. Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HB – hepatito B vakcina, DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina, Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, Td – difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina, IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina, Pnc – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina, MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.
2. HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
3. Pnc** gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR** vakcina.
4. Skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką.
5. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.

Nuo 2018. liepos 1 d. pradėti skiepijimai nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal tokią skiepijimo schemą: pirmoji dozė B tipo meningokokinės infekcijos vakcinos (MenB) skiepijama 2 mėn. amžiaus kūdikiams, antroji – 4 mėn., trečioji – 12–15 mėn. amžiaus vaikams.  Bus pradėti skiepyti 2 mėn. amžiaus kūdikiai (tie, kuriems sukanka 2 mėn. įsakymo įsigaliojimo dieną ar vėliau, t. y. gimę 2018 m. gegužės 1 d. ar vėliau).
 
 

Nėštumo metu

Gimdymo metu

Randas gimdoje po 2 cezario pjūvio operacijų praeityje Randas gimdoje po didelės gimdos miomos/ų pašalinimo Netaisyklinga vaisiaus padėtis (skersa, įstriža, sėdmeninė) Placentos pirmeiga/žemas placentos prisitvirtinimas Motinos ligos (ŽIV, lytinių takų herpes infekcija, sunkiai koreguojamas nėščiųjų diabetas/ hipertenzija ar kita patologija, dėl kurios tikslinga nėštumą užbaigti atliekant planinę cezario pjūvio operaciją)

Įtariamas gimdos rando plyšimas gimdymo metu Gimdymo veiklos silpnumas (distocija) Ūminė vaisiaus hipoksija Įtariama placentos atšoka

• Moterį, kuriai numatoma nėštumą užbaigti atliekant planinę cezario pjūvio operaciją,  dar iš anksto labai svarbu informuoti, jog operacijos išvakarėse turėtų nebevalgyti. Jeigu reikia, prieš operaciją, turi būti išvalomas moters žarnynas
• Turi būti atlikta: bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas, kraujo grupės nustatymas
• Anesteziologo konsultacija (surenkama anamnezė, parenkamas nuskausminimo būdas. Dažniausiai taikoma regioninė anestezija (t.y. spinalinė nejautra). Operacijos metu gimdyvė gali matyti  savo naujagimį, jį paliesti, kas yra labai svarbu abiem).
• Užrašomi vaisiaus širdies tonai
• Įstatomas kateteris į veną ir į šlapimo pūslę
• Operacinėje gimdyvės pilvas nuplaunamas, apklojamas steriliais apklotais (t.y paruošiamas operacinis laukas)

• surenkama išsami anamnezė apie persirgtas, sergamas, lėtines ir paveldimas moters ligas
• aptariami žalingųjų faktorių klausimai ir jų žala moteriai, nėštumui ir vaisiui
•  išmatuojamas kraujo spaudimas (norma 120/60mmHg)
• nustatomas moters kūno masės indeksas (KMI):

•  rekomenduojamas ištyrimas ar vakcinacija nuo infekcinių ligų (vėjaraupių, hepatito B, raudoniukės)
• rekomenduojama (jeigu anksčiau nebuvo moteris tirta ir yra turėjusi daugiau negu 1 lytinį partnerį) atlikti tyrimą dėl lytiniu keliu plintančių ligų, o gavus teigiamą tyrimo atsakymą, moteriai ir jos partneriui būtų paskirtas reikalingas gydymas tam, kad infekcija būtų išgydyta dar iki pastojimo (tai svarbu, nes lytiniu keliu plintanti infekcija nėštumo metu didina komplikacijų tikimybę)
• būtų paimtas citologinis tepinėlis nuo gimdos kaklelio (jeigu nebuvo atliktas per pastaruosius metus)
• paaiškinama folinės rūgšties vartojimo svarba dar iki pastojimo ir pirmąjį nėštumo trimestrą (pirmas 12 nėštumo savaičių).

 

• visų pirma tikslinga atlikti vyro spermos kokybės tyrimą. Esant gerai vyro spermos kokybei, tikslinga tirti moterį

Moters ištyrimas:

• ginekologinis ištyrimas ultragarsu (įvertinama gimda bei jos gleivinė, kiaušidės), kurio metu patvirtinamas arba atmetamas ginekologinis susirgimas (pvz.: endometriozė, policistinės kiaušidės, netaisyklingos formos gimda), galintis turėti įtakos pastojimui
• kiaušidžių funkcijos įvertinimas (hormonų tyrimas): I ciklo pusėje tiriama: folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), liuteinizuojančio hormono (LH), estrogenų ir testosterono kiekis moters kraujyje, ciklo viduryje (ovuliacijai įvertinti) tiriamas liuteinizuojančio hormono (LH) kiekis, III ciklo pusėje atliekamas progesterono kiekio moters kraujyje įvertinimas
• neradus ginekologinių pakitimų ultragarsu, esant normaliai kiaušidžių funkcijai, tikslinga įvertinti kiaušintakių pratekamumą atliekant histerosalpingografiją (mažiau invazyvus tyrimo metodas, tačiau prastesnė kokybė lyginant su laparoskopija) arba laparoskopiją (t.y operacinis diagnostikos metodas, kurio metu galima įvertinti ir koreguoti pakitimus, galinčius turėti įtakos pastojimui, rastus pilvo ertmėje) su kiaušintakių pratekamumo įvertinimu
• neradus pakitimų pilvo ertmėje ir esant normaliai pratekamiems kiaušintakiams, tikslinga atlikti histeroskopiją ir su kamera iš vidaus apžiūrėti, įvertinti ir, jeigu reikia, koreguoti pakitimus, galinčius turėti įtakos pastojimui, gimdos ertmėje
• neradus aukščiau aprašytuose punktuose pakitimų, porai gali būti rekomenduojama atlikti sueities testą – t.y. po lytinio akto praėjus 30 minučių iš makšties imamas tepinėlis ir ieškoma gyvų spermatozoidų

Nėštumas

• 280 dienų
• 40 savaičių
• 9 kalendorinius mėnesius

• I trimestras – pirmosios 12 savaičių
• II trimestras – 13 – 24 nėštumo savaitės
• III trimestras – nuo 25 nėštumo savaitės

Nėštumo požymiai

• Netikrieji nėštumo požymiai :
  • rytinis/vakarinis pykinimas
  • vėmimas
  • apetito, skonio pakitimas
  • mieguistumas
  • nuovargis
• Apytikriai nėštumo požymiai:
  • mėnesinių išnykimas
  • krūtų pabrinkimas, spenelių jautrumas
  • krūtų pigmentacijos pokyčiai (patamsėjęs rudasis laukelis apie spenelį, Areolė)
  • odos pokyčiai – išryškėjusi baltoji pilvo linija ( rudasis dryželis ant nėščiosios pilvo), veido pigmentacija
  • gimdos formos ir konsistencijos pokyčiai
• Tikrieji (susiję su vaisiumi) nėštumo požymiai:
  • vaisiaus širdies veikla
  • vaisiaus judesiai

Diagnostikos būdai

• Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti. Tačiau netgi gavus teigiamą nėštumo testo rezultatą, moteris turi būti papildomai ištirta tam, kad būtų patvirtintas/atmestas nėštumas, o nėštumo atveju nustatyta nėštumo vieta ir jo trukmė.

• teigiamas nėštumo testo rezultatas dar nerodo, kad nėštumas yra vietoje (t.y. gimdoje) ir normaliai vystosi
• nėštumo testą tikslinga atlikti ir jį galima objektyviai vertinti nesulaukus sekančių mėnesinių 1-os dienos
• Kiek anksčiau nėštumą galimą patvirtinti/atmesti atlikus kraujo tyrimą ir įvertinus nėštumo hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino) ( hCG) kiekį kraujyje 7-10 nėštumo dieną
• Nesulaukus mėnesinių (t.y. ~5 nėštumo savaitę), tikslinga atlikti ultragarsinį tyrimą tam,  kad būtų nustatyta nėštumo vieta ir patikslinta nėštumo trukmė:
  • iki 5 nėštumo savaitės gimdoje jau turi būti matoma gemalinė puslytė
  • 6-7 nėštumo savaitę jau gemalinėje pūslytėje turi būti matomi ir embriono kontūraiMaža to, šiame sezamos sėklos dydžio „grūdelyje“ (~2mm), t.y. embrione, turi būti matoma plakanti širdelė

• Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia –  nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja (t.y. pradeda augti)

• Vėlyvesnio nėštumo diagnostikos būdai:
  • Pilvo apimties didėjimas – nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis – vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai – vėliau. Tai priklauso ir nuo priekinės pilvo sienos raumenyno tvirtumo
  • Vaisiaus širdies tonai – išklausomi jau 17-20 nėštumo savaitę
  • Vaisiaus judesiai – pirmakartėms po 20 nėštumo savaitės. Pakartotinai gimdančios judesius gali pradėti jausti ir anksčiau

Nėštumas – ypatinga moters būsena, kurios metu nėščiosios organizme kinta labai daug dalykų:

kinta hormonų balansas:

• didėja choriono gonadotropinio hormono (hCG) kiekis – jis susijęs su nėščiųjų pykinimu ir vėmimu I-ąjį nėštumo trimestrą
• didėja estrogenų kiekis – dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Rūgštėja seilių reakcija, tai lemia spartesnį dantų irimą
• didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. kiekis – todėl kinta inkstų funkcija, sulaikomas vanduo ir natris (Na) organizme
• didėja progesterono kiekis – tai lemia sumažėjusį lygiųjų raumenų tonusą:

	Virškinimasis traktas	Šlapimo takai
Poveikis	Silpnėja stemplės, skrandžio, žarnyno peristaltika Sumažėja tulžies pūslės tonusas – tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Tai didina konkrementų (akmenų) formavimosi tikimybę	Silpnėja šlapimtakių, šlapimo pūslės sienelės tonusas
Klinikinė išraiška	Skrandžio refliuksas Pilvo pūtimas Vidurių užkietėjimas Maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku (ypač riebiau pavalgius)	Susilaiko šlapimas Tai didina šlapimo takų infekcijos   vystymosi tikimybę

• kinta imuninė sistema. Nėštumas –  tai imunosupresinė būklė
• padidėja cirkuliuojančio kraujo kiekis (iki 40-50 proc.) – prie to prisitaiko ir inkstai: jie pailgėja ir padidėja jų masė, padidėja prafiltruojamo kraujo kiekis
• didėja kūno masė ( normalus svorio prieaugis – apie 10-15 kg., jeigu KMI iki nėštumo buvo normalus)
• didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis. Nuo 16-os nėštumo savaitės nėščioji su maistu turėtų gauti papildomai po 200-300 kcal/parą
• auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę). Augdama gimda šlapimo pūslę spaudžia prie priekinės pilvo sienos, todėl moteris dažniau šlapinasi
• nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme. Todėl neretai nėščioji atžymi :
  • kojų/rankų tinimą
  • kojų venų ar tarpvietės venų išsiplėtimą

Pastebimiausi nėščiosios organizmo pokyčiai:

• kintanti pilvuko forma ir apimtis (dėl augančios gimdos)
• augantis moters svoris
• didėjančios ir apvalėjančios krūtys (vyksta pieno liaukų hipertrofija)
• šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos (strijos – t.y. elastinių skaidulų atrofija)
• išryškėjusi veido, baltosios linijos, spenelių ar tarpvietės pigmentacija
• padidėjęs mieguistumas, emocinis labilumas
• “išdidi” eisena nėštumo pabaigoje (dėl pasikeitusio svorio centro)

• Mityba

• reguliarus maitinimasis (5-6 kartai/dieną)
• pakankamas baltymų/riebalų/angliavandienių kiekis gaunamas su maistu
• pakankamas gaunamos energijos kiekis
• pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis
• pakankamas skysčių kiekis ( geriausia paprastas vanduo) – ne mažiau 2 litrai/parą

• Nėščiosios maistas turėtų būti:

• šviežias
• mišrus
• lengvai virškinamas
• virtas, troškintas
• aštrūs, konservuoti, kepti, sunkiai virškinami produktai turėtų būti vengti nėštumo metu

Nėštumo laikas	Vizitų skaičius	Nėščiosios sveikatos priežiūra
iki 13(+6d) nėšt.sav.	Bent 1	Nėščiosios ligos, rizikos faktorių įvertinimas Svorio, ūgio matavimas Kraujo spaudimo matavimas (AKS) Bendras kraujo tyrimas* Kraujo grupės, Rh faktoriaus, Rh antikūnių tyrimas(kai moteris Rh(-), o vyras Rh(+)) Kraujo tyrimas dėl ŽIV, sifilio, dėl hepatito B (HBsAg), glikemijos Šlapimo tyrimas, šlapimo pasėlis Ultragarsinis tyrimas Folinės rūgšties skyrimas po 0,4mg. iki 12 nėštumo savaitės pabaigos Akušerio -ginekologo konsultacija, jeigu nėščiąją prižiūri šeimos gydytojas Šeimos gydytojo konsultacija, jeigu nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris-ginekologas Odontologo, oftolmologo konsultacija
14 – 28 (+6d) nėšt.sav.	2 (esant rizikos  faktorių-pagal indikacijas)	Arterinis kraujo spaudimas Kraujo tyrimas* Šlapimo tyrimas Rh antikūnių nustatymas 27 - 28 (+6d)sav. (kai moteris Rh(-), o vyras Rh(+)). Neradus antikūnių, 28 - 30 (+6d) sav. suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Radus antikūnių, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą Gimdos dugno aukščio matavimas nuo 24 sav. Vaisiaus širdies tonų vertinimas nuo 24sav. Ultragarsinis tyrimas 18-20sav. Akušerio-ginekologo konsultacija 18-20 sav., jeigu  nėščiąją prižiūri šeimos gydytojas 24 - 28 (+6d) nėštumo sav. gliukozės toleravimo mėginys
29 –40 (+6d) nėšt.sav.	2-3 (esant rizikos  faktorių-pagal indikacijas)	Kiekvieno apsilankymo metu atliekamas: AKS matavimas, gimdos dugno aukščio matavimas, vaisiaus širdies ritmo vertinimas, šlapimo tyrimas 32 - 34(+6d) sav. atliekami tyrimai: bendras kraujo tyrimas, dėl ŽIV, sifilio Akušerio-ginekologo konsultacija 36 sav., jeigu nėščiąją prižiūri šeimos gydytojas Vaisiaus padėties vertinimas nuo 36 sav. Tyrimas dėl B grupės streptokoko  35-37 (+6d) sav. Moters rengimas gimdymui ir kūdikio žindymui
>41 nėšt. sav.		Kardiotokograma Ultragarsas Priimamas sprendimas dėl kito vizito ar hospitalizavimo

• Skaičiuojama kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 minučių. Nėščioji, žinodama, kada jos mažylis būna aktyviausias, turėtų gulėdama ant šono, geriausia kairiojo (tam, kad nėščiosios kraujotaka būtų nesutrikdyta), skaičiuoti, kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 min. Jeigu mažylis tuo metu miega, ji reikėtų išbudinti glostant, švelniai spūstelnant mamytės pilvelį. Jeigu per pusę valandos suskaičiavote ≥5 judesius, pagrindo nerimauti nėra. Jeigu per 30 minučių mažylis sujudėjo < 5 kartus, reikėtų skaičiuoti dar 30 minučių
• Skaičiuojamas judesių serijų skaičius per dieną, nedetalizuojant kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 minučių. Judesių serijų skaičius turi būti ne mažesnis negu 10 per dieną   

• per 2h suskaičiavote < nei 5 judesius
• buvę stiprūs ir aiškiai juntami judesiai pastebimai susilpnėjo
• judesių per kelias paras sumažėjo dvigubai

• Atsirado pykinimas ar vėmimas, trukdantis moteriai valgyti ar gerti skysčius
• Išmatavote padidintą kraujo spaudimą ( ≥130/90 mmHg)
• Atsirado skausmas pakaušyje, kaktos srityje, mirgėjimas akyse
• Atsirado neapibrėžtas skausmas /diskomfortas pilvo srityje
• Pastebėjote kraujingas, tepančias išskyras iš makšties
• Atsirado maudimas pilvo apačioje, strėnose
• Atsirado dažni/reguliarūs gimdos susitraukimai
• Nutekėjo vaisiaus vandenys
• Susilpnėjo/suretėjo/išnyko vaisiaus judesiai

Nemedikamentinis gimdymo skausmo malšinimas

• Emocinis artimo žmogaus palaikymas – artimo žmogaus buvimas greta gimdyvės.  Šiandiena pasaulyje ir  Lietuvoje populiarėja dulų (t.y. gimdyvės padėjėjų) buvimas greta gimdyvių
• Taisyklingas kvėpavimas – gilus įkvėpimas per nosį, iškvėpimas pro burną. Tai padeda moteriai susitelkti bei didina deguonies koncentraciją
• Judėjimas arba tinkama poza – sėdėjimas ant „gimdymo kamuolių“, patogios pozos suradimas
• Hidroterapija – vonia, dušas
• Masažas – nugaros, strėnų, pėdų, rankų ar kitų skausmingų vietų

Medikamentinis gimdymo skausmo malšinimas

	Intraveninė nejautra	Epidurinė nejautra
Vaistai leidžiami	Į veną	Į epidurinį tarpą
Naudojami vaistai	Fentanilis, dolsinas	Bupivakainas, bupivakaino ir fentanilio mišinys
Privalumai	sumažina vidutinį gimdymo skausmą padeda gimdyvei atsipalaiduoti techniškai atlikti nesudėtingas nuskausminimo metodas nereikalingas specialus moters paruošimas naudojami greito ir trumpo veikimo opioidai	gimdyvė nejaučia skausmo, pailsi gimdyvė yra budri, gali vaikščioti pagerėja gimdos ir placentos kraujotaka atliekant akušerines procedūras (pvz.: siuvant tarpvietę po gimdymo) nereikia papildomai malšinti skausmo šis nuskausminimo būdas tęsiamas, jeigu gimdymą tikslinga užbaigti atliekant cezario pjūvio operaciją
Gali	sukelti mieguistumą gimdyvei sulėtinti gimdymo eigą prislopinti naujagimio kvėpavimą, nes naudojami medikamentai pereina per placentą	galimas ūminis kraujo spaudimo sumažėjimas, kas gali lemti gimdos ir placentos kraujotakos nepakankamumą galima vaisiaus bradikardija nutirpti/susilpnėti gimdyvės kojos pailgėti II gimdymo laikotarpis dažniau gimdymo veiklą tenka skatinti oksitocinu

Plačiau apie epidurinę nejautrą:

• Inhaliacinė nejautra. Dažniausiai naudojamas azoto suboksidas (t.y. linksminančios dujos), jo mišinys su deguonimi
• Spinalinė nejautra – ji populiariausia atliekant planines cezario pjūvio operacijas

Požymiai

• Paruošiamieji sąrėmiai – t.y. nereguliarūs gimdos susitraukimai. Paruošiamųjų sąrėmių esmė yra ruošti gimdymo takus gimdymui. Svarbu žinoti, jog  moters, kuriai negresia priešlaikinis gimdymas, visą nėštumo laikotarpį  gimdos kaklelis yra: ilgas (iki 3-5cm), kietas, uždaras ir nukreipas į užpakaliuką. Dėka paruošiamųjų sąrėmių gimdymo takai pradeda ruoštis gimdymui – t.y. gimdos kaklelis pradeda trumpėti, minkštėti, po truputį vertis ir krypti į makštį. Paruošiamieji sąrėmiai gali atsirasti likus maždaug savaitei ar daugiau iki gimdymo
• Nusileidžia gimdos dugnas (nes vaisiaus pirmeigė dalis galvutė įsistato į dubenį) – tai dažniausiai įvyksta likus maždaug 2 savaitėms iki gimdymo. Šį artėjančio gimdymo požymį dažnai pastebi ne tik nėščioji, bet ir jos artimieji sakydami, kad „smuktelėjo pilvelis žemyn“
• Pasišalina gleivių kamštis (gleivės gali būti skaidrios, rusvos arba su kraujo priemaiša)  - tai įvyksta likus 1-3 dienoms iki gimdymo
• Nuteka vaisiaus vandenys (gimdymas turėtų prasidėti per 24h.)

Nėštumo savaitė

• iki 22 savaitės – savaiminis persileidimas
• suėjus 22 savaitėm – priešlaikinis gimdymas
• suėjus 37 savaitėm – savalaikis gimdymas

• paskutinių mėnesinių datą (paskutinių mėnesinių pirmąją kraujavimo dieną). Žinodama savo paskutinių mėnesinių pirmąją dieną, moteris preliminarią gimdymo datą gali apsiskaičiuoti pagal formulę:

• jeigu mėnesinų ciklas reguliarus (28 dienos):

• paskutinių mėnesinių 1 diena – 3 mėn. + 7d.

• jeigu mėnesinių ciklas nereguliarus (trumpesnis/ilgesnis negu 28 dienos):

• paskutinių mėnesinių 1 diena – 3 mėn. + 7d.± dienų skirtumas, esantis nuo 28 d.

• pvz.: jeigu mėnesinių ciklas trunka 32 dienas:

• preliminari gimdymo data = paskutinių mėnesinių 1 diena – 3 mėn. + 7d. + 4d.

• pastojimo datą
• ankstyvąjį ultragarsinį tyrimą ( t.y. ultragarsinį tyrimą, atliktą iki 12-os nėštumo savaitės)

Natūralaus gimdymo laikotarpiai:

Pirmasis gimdymo laikotarpis – gimdos kaklelio vėrimasis

• Pirmakartėms 10-12 valandų
• Pakartotinai gimdančioms 6-8 valandos

• Latentinės fazės pradžia sutampa su gimdymo pradžia. Šios fazės metu sąrėmiai būna neintensyvūs, gimdos kaklelis trumpėja, minkštėja ir po truputį veriasi iki 3- 4 cm. Latentinės fazės trukmė kiekvienai gimdyvei - individuali.
• Į aktyviąją fazę gimdymas pereina, kada gimdos kaklelis būna atsivėręs 3 – 4cm. Šios fazės metu sąrėmiai suintensyvėja, padažnėja ir pailgėja. Vidutinis gimdos kaklelio vėrimosi greitis yra apie 1cm/val.

• gimdos raumens išemija (t.y. deguonies badas)
• gimdos kaklelio vėrimasis

• vaisiaus vandenų kiekį
• vaisiaus vandenų spalvą (norma – šviesūs vaisiaus vandenys)

Užsiėmimų tvarkaraštis